Paraiškos Europos Sąjungos prekių ženklui atmetimas

(Europos Sąjungos prekių ženklų reglamento („ESPŽR“) 7 straipsnis)

Alikantė, 07/03/2018

AAA LAW Jasinskio 16A LT-01112 Vilnius LITUANIA

Paraiškos Nr.:	017180621
Jūsų numeris:	K159-4EUTM
Prekių ženklas:	KĖDAINIAI 1944 LIETUVA KĖDAINIŲ
Ženklo rūšis:	Figurative
Pareiškėjas:	UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "KĖDAINIŲ KONSERVŲ FABRIKAS" Kėdainių g. 50 LT-LT-58191 Šingalių k., Josvainių sen., Kėdainių raj. LITUANIA

Remdamasi ESPŽR 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei ESPŽR 7 straipsnio 2 dalimi 2017-09-28 Tarnyba pateikė prieštaravimą, nes nustatė, kad dėl pridedamame laiške išdėstytų priežasčių prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra aprašomojo pobūdžio ir neturi skiriamojo požymio.

2018-01-15 pareiškėjas pateikė savo pastabas, kurias būtų galima apibendrinti taip:

1. Nors ženklo elementas „KĖDAINIŲ“ duoda nuorodą į prekių kilmę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiti ženkle esantys vaizdiniai elementai, spalvos ir žodžiai tokio ryšio tarp ženklo vaizdo ir 29 bei 30 klasių pareikštų prekių neduoda, jokių tiesioginių ir konkrečių prekių savybių nenurodo. Todėl registruojamame ženkle esantys vaizdiniai elementai ir terminai laikytini neapibrėžtais ir netiesioginiais registruojamų prekių atžvilgiu. Todėl ženklas negali būti laikomas vien tik aprašomuoju registruojamoms prekėms.

2. Registruojamas ženklas turi ir kitų skiriamąjį požymį turinčių elementų – žalią perlenktą juostelę su baltais taškučiais, raudoną rombo formos figūrą, kurioje pavaizduotas stilizuotas stiklainis su agurku ir lapais, ženklo žodiniai elementai išpildyti skirtingais stilizuotais šriftais, ženklo savita kompozicija. Šie elementai nėra elementarios geometrinės figūros ar įprastai naudojamos šių prekių atžvilgiu ir pačios savaime turi skiriamąjį požymį, todėl visi šie elementai suteikia bendram ženklo vaizdui minimalų skiriamąjį požymį.

3. Prekių ženklo vaizdiniai elementai nėra įprastai naudojami prekyboje konkurentų prekėms žymėti, todėl patys savaime turi skiriamąjį požymį. Registruojamas ženklas, toks koks yra pareikštas registruoti, yra naudojamas vienintelio pareiškėjo ir nėra naudojamas kitų gamintojų įprastoje veikloje maisto produktams žymėti, todėl negalima laikyti, jog jis neturi skiriamojo požymio ir gebėjimo atskirti prekes vien tik dėl atskirų žodinių elementų buvimo ženkle.

4. Pareiškėjo prekių ženklui (ESPŽ paraiškos nr. 017180613), kurį sudaro dalis registruojamo ženklo, yra atlikta ekspertizė ir ženklas yra priimtas registracijai. Taigi, ženklas nebuvo laikomas aprašomuoju ar neturinčiu skiriamojo požymio, ir atitinkančiu absoliučius reikalavimus, keliamus prekių ženklui.

5. Pareiškėjo įmonės UAB "KĖDAINIŲ KONSERVŲ FABRIKAS" ištakos siekia 1944 metus. Pareiškėjo produktai parduodami visoje geografinėje Lietuvos teritorijoje, o taip pat platinami kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taigi, registruojamas prekių ženklas aktyviai naudojamas ir reklamuojamas. Todėl juo žymimos prekės yra neabejotinai vartotojų identifikuojamos ir priskiriamos vieninteliam kilmės šaltiniui – pareiškėjo įmonei.

Kaip numatyta ESPŽR 94 straipsnyje, Tarnyba priima sprendimą remdamasi priežastimis arba įrodymais, apie kuriuos pareiškėjas turėjo galimybę pateikti savo pastabas.

Įvertinusi pareiškėjo argumentus Tarnyba nusprendė tęsti prieštaravimą.

1. Tarnybos sprendimas buvo suformuluotas vadovaujantis ESPŽ ir Bendrijos teismų praktika, visų pirma atsižvelgiant į prekes, kurioms prašoma įregistruoti ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tikslinės visuomenės dalies, kurią sudaro šių prekių vartotojai, suvokimą, atliekant pateikto registruoti ženklo skiriamojo požymio ir aprašomojo pobūdžio vertinimą (2003/11/27 sprendimas, T-384/02, „Quick“, 29 punktas).

Atlikus vertinimą, pateiktą Tarnybos 2017-09-28 prieštaravime, buvo nustatyta jog ryšys tarp žodžių „KĖDAINIŲ“, „KĖDAINIAI“ ir „LIETUVA“ bei skaičių „1944“ ir registracijos paraiškoje nurodytų prekių yra pakankamai glaudus, kad žymeniui būtų galima taikyti RBPŽ 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą.

Kaip jau buvo minėta, kadangi prekės, kurioms prašoma registracijos yra maisto produktai, tai leidžia vartotojams be papildomų svarstymų iš karto suvokti, kas pareiškėjo prekės yra pagamintos Kėdainiuose ir pradėtos gaminti dar 1944 metais.

Todėl ženklą iš esmės sudaro žodžiai ir skaičiai, kurie, nepaisant tam tikrų stilizuotų elementų, perteikia aiškią ir tiesioginę informaciją apie aptariamų prekių savybes, kaip antai, geografinę kilmę ir metus nuo kada prekių gamintojas pradėjo gaminti šias prekes.

Kalbant apie stilizuotus elementus, akivaizdu, jog etiketės ir agurko atvaizdavimas maisto prekių kontekste taip pat turi glaudų ryšį su prašomom įregistruoti prekėm.

Iš to galima daryti išvadą, kad ryšys tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir registracijos paraiškoje nurodytų prekių yra pakankamai glaudus, kad žymeniui būtų galima taikyti ESPŽR 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą.

2. Nagrinėdama prekių ženklo išskirtinį požymį,Tarnyba įvertino žymenį sudarančius žodinius ir vaizdinius elementus.

Kadangi Tarnyba nustatė, jog prekių ženklas perteikia aiškią aprašomąją reikšmę prekių, kurioms prašoma registracijos, atžvilgiu, laikytina, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas kaip visuma neturi jokio skiriamojo požymio atskirti prekėms, kurioms prašoma registracijos, kaip apibrėžta ESPŽR 7 straipsnio 1 dalies b punkte ir 7 straipsnio 2 dalyje.

Tarnyba mano, kad vaizdiniai ženklo elementai yra nepakankami, kad suteiktų žymeniui, kaip visumai, skiriamąjį požymį. Tiesa, jog šriftas, kuriuo užrašyti žymenį sudarantys žodžiai, yra standartinis, ir dėl to nėra laikytinas itin originaliu, o žalia perlenkta juostelė su raudona emblema, kurioje pavaizduotas agurkas su lapais nėra neįprastas. Visi šie elementai yra pakankamai įprasti rinkoje, todėl vaizdinis elementas bus suvokiamas kaip banali ir įprasta etiketė plačiai naudojama prašomų įregistruoti maisto produktų rinkoje, kurioje paprastai pateikiama informacija apie pačias prekes, kaip ir šiuo atveju. Ši etiketė žymiai nesiskiria nuo kitų panašių etikečių naudojamų maisto produktų rinkoje. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju prašomas įregistruoti prekių ženklas kaip visuma neatlieka komercinės kilmės nuorodos funkcijos.

3. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad jokie kiti konkurentai nenaudoja to paties derinio, skiriamąjį prekių ženklo požymį lemia tai, kad suinteresuota visuomenės dalis gali išsyk suvokti, jog ženklas žymi aptariamųjų prekių ar paslaugų komercinę kilmę <...>. Tai, kad ženklas nenaudotas anksčiau savaime neparodo, kad egzistuoja toks suvokimas (15/09/2005, T‑320/03, Live richly, EU:T:2005:325, § 88).

4. Dėl pareiškėjo argumento, kad EUIPO jau priėmė registracijai kitą panašų pareiškėjo prekių ženklą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką „sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo <...> priskiriami susietai kompetencijai, o ne diskrecijai“. Todėl žymens tinkamumas Europos Sąjungos prekių ženklo registracijai turi būti svarstomas remiantis išimtinai tik Sąjungos teismų pateiktu ESPŽR išaiškinimu, o ne ankstesne Tarnybos praktika (15/09/2005, C 37/03 P, BioID, EU:C:2005:547, § 47; ir 09/10/2002, T 36/01, Glass pattern, EU:T:2002:245, § 35).

Kadangi aptariamasis prekių ženklas susideda iš kelių sudedamųjų dalių (sudėtinis ženklas), norint įvertinti jo skiriamąjį požymį, būtina jį nagrinėti kaip visumą. Todėl nepaisant to, kad dalis prašomo įregistruoti prekių ženklo yra identiška daliai priimto registruoti prekių ženklo, nagrinėdama prašomą įregistruoti prekių ženklą kaip visumą Tarnyba nustatė, kad jis, skirtingai nei priimtas registracijai prekių ženklas, neturi skiriamojo požymio. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis, kad vaizdinis elementas bus suvokiamas kaip banali ir įprasta etiketė plačiai naudojama prašomų įregistruoti produktų rinkoje, kurioje pateikiama informacija apie pačias prekes, kadangi ši etiketė žymiai nesiskiria nuo kitų panašių etikečių naudojamų maisto produktų rinkoje.

5. Pareiškėjo argumentas, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės yra neabejotinai vartotojų identifikuojamos ir priskiriamos tik pareiškėjo įmonei dėl prekių ženklo ilgalaikio ir aktyvaus naudojimo bei reklamos, nėra svarbus. Jeigu pereiškėjas norėjo įrodyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra registruotinas remiantis ESPŽR 7 straipsnio 3 dalimi, jis turėjo pateikti įrodymus, jog ženklas dėl jo ilgalaikio naudojimo įgijo skiriamąjį požymį tų prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, atžvilgiu visoje Lietuvos teritorijoje.

Dėl pirmiau minėtų priežasčių ir remiantis ESPŽR 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei ESPŽR 7 straipsnio 2 dalimi, paraiška dėl Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 17180621 atmetama visų prekių, kurios nurodytos paraiškoje, atžvilgiu.

Remiantis ESPŽR 67 straipsniu, jūs turite teisę paduoti apeliaciją dėl šio sprendimo. Remiantis ESPŽR 68 straipsniu, pranešimas apie apeliaciją Tarnybai turi būti paduotas raštu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos. Jis turi būti paduotas ta proceso kalba, kuria buvo priimtas sprendimas, dėl kurio teikiama apeliacija. Be to, per keturis mėnesius nuo tos pačios dienos turi būti paduotas rašytinis pareiškimas, kuriame nurodomi apeliacijos pagrindai. Pranešimas apie apeliaciją laikomas paduotu tik tada, kai sumokamas 720 EUR apeliacijos mokestis.

ŠIRVINSKIENĖ Julija